Dichoptinė terapija, iš pradžių atsiradusi septintajame dešimtmetyje, nuo to laiko sulaukė vis didesnio susidomėjimo binokulinio regėjimo ir regos reabilitacijos sritimi. Šis novatoriškas požiūris grindžiamas tuo pačiu metu stimuliuojant abi akis, naudojant skirtingus regos dirgiklius, siekiant skatinti ambliopinių pacientų žiūrono regėjimo vystymąsi. Pagrindiniai dihoptinės terapijos veiksmingumo mechanizmai priklauso nuo smegenų neuroplastiškumo – proceso, kurio metu smegenys pertvarko savo neuronų ryšius, reaguodamos į jutimo stimuliaciją.
Klinikiniai ir eksperimentiniai tyrimai* nuolat dokumentuoja šio metodo naudą. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad dichoptinė stimuliacija gali sukelti neuroplastinius pokyčius žievės lygyje, todėl pagerėja regėjimo aštrumas ir išsivysto stereopsis pacientams, kuriems yra ambliopija. Be to, dichoptinė terapija buvo susijusi su teigiamu poveikiu gylio suvokimui ir akių koordinacijai, taip prisidedant prie geresnės regėjimo kokybės ir bendros regėjimo funkcijos.
Esminis dihoptinės terapijos aspektas yra neuronų lankstumo panaudojimas, neatsižvelgiant į paciento amžių. Tyrimai parodė, kad net ir suaugusiųjų smegenys išlaiko didelį neuronų plastiškumą, o tai reiškia, kad dichoptinės terapijos sukeltas neuroplastines adaptacijas galima stebėti bet kuriame amžiuje. Ši išvada yra ypač svarbi, nes ji parodo, kad dichoptinė terapija gali būti naudinga ne tik vaikams, bet ir suaugusiems ambliopams, taip atveriant naujus kelius šios būklės gydymui visą gyvenimą.
Dikoptinės terapijos integravimas į kasdienę oftalmologų praktiką suteikia didelių pranašumų, ypač gydant ambliopiją turinčius pacientus, kurie svarsto galimybę atlikti kataraktos ar refrakcijos operaciją, kad nereikėtų akinių. Priešoperacinis ambliopinių pacientų paruošimas taikant dihoptinę terapiją gali padėti pagerinti jų regėjimo aštrumą ir stereoskopinį suvokimą prieš chirurginę intervenciją. Tai gali lemti patenkinamesnius pooperacinius rezultatus, susijusius su regėjimo kokybe ir regėjimo atsigavimu, ir maksimaliai padidinti chirurginės intervencijos naudą. Be to, dihoptinė terapija gali padėti sumažinti pooperacinių komplikacijų riziką, stiprindama binokulinį koordinavimą ir optimizuodama bendrą regėjimo funkciją. Į priešoperacinį gydymo protokolą integravus dichoptinę terapiją, ambliopiniams pacientams galima suteikti visapusiškesnį ir individualesnį požiūrį, siekiant pagerinti jų regėjimą ir gyvenimo kokybę.
Be šių mokslo pažangų, kompiuterinė dichoptinė terapija taip pat siūlo individualų gydymą, pritaikytą kiekvieno paciento individualiems poreikiams, didesnį prieinamumą, suteikiant galimybę gydyti namuose, ir tiksliai stebėti paciento pažangą. Šios savybės padidina jo patrauklumą klinikinėje praktikoje, suteikdamos naujovišką ir veiksmingą sprendimą ambliopinių pacientų žiūronų regėjimui ir regėjimo aštrumui pagerinti.
* Norėdami gauti daugiau informacijos apie klinikinius ir eksperimentinius ambliopijos ir dichoptinės terapijos tyrimus, apsilankykite svetainėje čia www.bynocs.com